AR VAIKŲ GLOBOS NAMŲ AUKLĖTINIAI TURI PAKANKAMAI VERSLUMO?

Daiva Malinauskaitė

Mykolo Romerio universitetas, Edukologijos katedra

Verslumo edukologija, magistrantūros (nuolatinės)  studijos

Ateities g. 20, LT-08303, Vilnius

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama mokslinė problema - ar vaikų globos namų auklėtiniai turi pakankamai verslumo kompetencijų ir yra pasirengę gyvenimui? Straipsnyje nagrinėjama verslumo samprata ir raiška Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Analizuojami ES dokumentai, skatinantys verslumo ugdymą bei aptariamas verslumo kompetencijų sistemos Lietuvoje ir užsienyje. Pristatomas tyrimas, kuriuo analizuojamas verslumo ugdymas bei verslumo kompetencijų skatinimas vaikų globos namuose.

Reikšminiai žodžiai: verslumas, kompetencijos, verslumo kompetencijos, vaikų globos namai.

Įvadas
Lietuvos integracija į Europos Sąjungą bei naujų visuomenės požiūrių į vaiką formavimasis skatina tobulinti politiką Lietuvoje.  Įgyvendinant siekį dėl vaiko gerovės, valstybėje yra formuojami pagrindiniai socialinės politikos tikslai. Artimiausiam  dešimtmečiui nurodomos vaiko gerovės politikos  įgyvendinimo strateginės gairės, pagrindinėse  vaiko aprūpinimo, vaiko dalyvavimo ir vaiko apsaugos  srityse. Vis didesne problema kasmet tampa beglobiai, bešeimiai vaikai. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos priimtoje ir paskelbtoje dar 1959 m. lapkričio mėn. 20 d. „Vaiko teisių deklaracijoje“ pažymėta, kad žmonija privalo vaikui duoti visa, ką ji turi geriausia. Vaikams turi būti garantuota ypatinga apsauga, suteikta galimybė ir sudarytos sąlygos  fiziškai, protiškai, doroviškai, dvasiškai vystytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Vaikų globos namuose įkurdinti našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, taip pat vaikai, kurių šeimos neužtikrina jiems tinkamų  gyvenimo ir ugdymo sąlygų, taip pat privalo gauti visavertį išsimokslinimą ir ugdymą.  O vaikų globos auklėtinių verslumas, galima teigti,  yra viena aktualiausių šių dienų problemų.

Apie socialinius  įgūdžius parašyta daug straipsnių, knygų, išleista nemažai leidinių, bet kaip socialiniai įgūdžiai įtakoja našlaičius ir tėvų globos netekusius vaikus, kurie auga vaikų globos namuose (šeimynose, laikinosios vaikų globos įstaigose), savarankiškam gyvenimui išėjus iš globos namų, yra mažai tyrinėta. M. Barkauskaitė nagrinėjo globos namų auklėtinių socialinius įgūdžius, bendravimą, tarpusavio santykius (1998 ir 2001),  B. Bitinas (2000) ir G. Kvieskienė (2003) nagrinėjo vaikų socializacijos problemas, analizavo saviugdos svarbą asmenybės vystymosi procese Lietuvoje ( L.Jovaiša 1997), I. Leliūgienė (2003) ir J. Vaitkevičius (1995) tyrinėjo į socialinės pedagogikos akiratį pakliūvančius vaikus, kuriems socializacijos procese iškyla problemų. 2005 metais Lietuvoje buvo SADM užsakymu atliktas "Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui įvertinimas" tyrimas, kuriame dalyvavo nepilnamečiai nuo 14-18 ir daugiau metų. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti realų nepilnamečio rengimąsi savarankiškam gyvenimui valstybės ir savivaldybės vaikų globos namuose. Buvo teiraujamasi, ar jie yra savarankiški. Duomenys parodė, kad 38 proc. ugdytinių jaučiasi savarankiški, dar nesavarankiški – 31,20 proc.,  nežinantys – 25,60 proc., nesavarankiški jaučiasi 5,20 proc. respondentų. 2005 metais Lietuvoje buvo atliktas  SPINTER tyrimas, kuris tyrinėjo verslumo kompetencijų suvokimą, verslaus žmogaus savybes. 2008 metais rugsėjo – spalio mėnesiais Lietuvoje nacionalinės plėtros institutas atliko tyrimą „Jaunimo verslumo plėtros vietos savivaldos lygmeniu Lietuvoje problematikos kontekstas“, kuriame dalyvavo 35 procentai savivaldybių. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti jaunimo verslumo plėtros galimybes. Duomenys parodė, kad jaunimo verslumo tyrimų nėra atlikta nė vienoje apklaustų  savivaldybių; kad 7 savivaldybės iš 21 apklaustos turi jaunimo organizacijų, dirbančių jaunimo verslumo srityje ir kad 10 savivaldybių buvo vykdyti projektai verslumo srityje.

Dauguma anksčiau minėtų tyrimų buvo orientuoti į globos namų auklėtinių mokymosi ypatumus, o apie verslumo kompetencijas (asmens gebėjimas idėjas paversti veiksmais), tokių tyrimų spektras nėra itin populiarus ir ne dažniai sutinkamas reiškinys. Kompetencijų sąvokos reikšmių gausa domėjosi D. Liepaitė ir P. Jucevičienė (2001). Lietuvoje atlikti moksliniai  tyrimai analizuoja verslumą, verslininkui būdingas savybes, bruožus ir gebėjimus. Apibūdintos verslininko, verslumo ir verslininkystės sąvokos (Lydeka, 1996, Gegeckienė ir Graikšienė 2009), analizuotos verslo ir verslininkystė rūšys (Martinkus ir Žičkienė 2006), verslumo ugdymo vaidmuo mokymo procese ir besimokančiųjų įgyjami gebėjimai (Garalis, 2007), verslumo kompetencijų ugdymo klausimai nagrinėti (Strazdienė, Garalis 2005).  Tačiau šiame kontekste išryškėja mokslinė problema - ar vaikų globos namų auklėtiniai turi pakankamai verslumo kompetencijų ir yra pasirengę gyvenimui?

Objektas - vaikų globos  namų auklėtinių verslumo kompetencijos.

Tikslas – palyginti vaikų globos namų ir vaikų globos namų 2 auklėtinių verslumo kompetencijas.

Metodai – analizuojama naujausia Lietuvos bei užsienio autorių mokslinė literatūra verslumo bei kompetencijos tema bei apžvelgiami teisės aktai. Siekiant išsiaiškinti vaikų globos namų auklėtinių verslumo kompetencijas buvo naudojama respondentų anketinė apklausa. Tyrimas atliktas 2012 m. birželio – spalio mėnesiais.

Verslumo sąvokos

Verslumo sąvoka yra labai plati ir įvairūs autoriai skirtingai ją apibūdina. Apie verslumo mokymą pirmą kartą buvo prabilta Didžiojoje Britanijoje apie 1989 metus. Jo svarbą akcentavo tuometinis valstybės sekretorius Kennetas Bakeris. Jau 1990–1992 metais buvo sukurti pirmieji standartai ir atliktas pirmasis projektas, o 1996 metais buvo pataisyti ir naujai redaguoti standartai. 1996 metais verslumas pradeda plisti ir Europos šalyse.

Verslumas – sulietuvintas angliško žodžio „entrepreneursship“ variantas. Angliškas žodis “entrepreneur“ (“entrepreneris“) yra kilęs iš prancūziško žodžio “entreprendre“, kuris galėtų būti verčiamas kaip “ko nors imtis“, “ryžtis“, “kurti“. Aiškinamuosiuose žodynuose nurodoma, jog ši sąvoka reiškia gebėjimą imtis veiklos, dažniausiai rizikuojant savo finansiniais ištekliais. Tiksliausias šio žodžio lietuviškas  atitikmuo būtų verslumas. „Verslumo sąvoka kildinima iš anglų kalbos žodžio entrepreneurschip (Tarptautinis žodžių žodynas, 2006), kuris siejamas su mokėjimu iš naujo atrasti galimybę realizuoti save ir kurti ekonominę arba socialinę vertę.“ (Gegieckienė,Graikšienė, 2009, 10p.).

„Verslumas - tai viena iš žmogaus kompetencijų, tai mąstymo būdas, leidžiantys turimas žinias pritaikyti kasdieniniam gyvenime. Tai gebėjimas iš naujo atrasti galimybes, galimybė realizuoti save. Verslumas - verslui pradėti ir jam tvarkyti reikalingi ypatingi asmeniniai ir dalykiniai žmogaus sugebėjimai: vaizduotė, kūrybiškas mąstymas, rizikingas veiklumas, iniciatyva, (naujoviškumas, intuicija, vadybos įgūdžiai ir kiti išskirtiniai bei unikalūs sugebėjimai“ (Klebanskaja, Lydeka 1997).

Titarenko (1997) teigia, kad verslumas – specifinis ekonominių subjektų funkcionavimas, kurio tikslas yra gauti kuo didesnius veiklos rezultatus gamybos veiksnių savininkui ir kuris būtinai grindžiamas ekonominiu skaičiavimu. Verslumas – tai sudėtinga savybė, kuri lemia  verslininkystės gyvavimą ir yra daugiau kokybinė sugebėjimų ir savybių išraiška, būdinga atskiriems žmonėms, pasižymintiems aktyvumu, iniciatyva, žiniomis ir smalsumu, tvirta vidine motyvacija, polinkiu  į naujoves, taupumu, galimybe rizikuoti. (Juozaitienė, 2003).

P. Kaufmann ir R. P. Dant (1998) suskirstė verslumo sąvokas, dominuojančias įvairioje literatūroje, į tris grupes, kurios remiasi:

•  apibrėžimais, išryškinančiais verslininkui būdingus charakterio bruožus ar savybes, apimančias gebėjimą rizikuoti, lyderystę, motyvaciją, gebėjimą spręsti problemas, kūrybingumą, gebėjimą priimti sprendimus ir kt.;

•  apibrėžimais, susijusiais su verslininkystės procesu ir jo rezultatais, apimančiais

naujų įmonių kūrimą, naujų gaminių ar jų analogų įdiegimą, inovatyvių, vertingų išteklių susiliejimą naujų pokyčių aplinkoje;

•  apibrėžimais, nukreiptais į verslininko veiklą, apimančią įsijungimą į naujas rinkas, rinkos deficito įveikimą, naujų vadovavimo struktūrų kūrimą ir reorganizavimą, tiekimo šaltinių ir rinkos vietų paiešką, į pelną orientuoto verslo inicijavimą, palaikymą ir vystymą, poreikių tenkinimą ir organizacijos valdymo kontrolę.

Verslumą reglamentuojantys dokumentai

Analizuojant ir konkretizuojant svarbiausių dokumentų medžiagą, būtina atsižvelgti ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio įstatyminę bazę, įgusti surasti informaciją ir ją panaudoti, atsirinkti informaciją ir ją kritiškai vertinti. Teises aktai reglamentuoja verslumo ugdymo svarbą, ugdymo galimybes, verslumo skatinimą. Europos Sąjungos paskutiniai direktyviniai dokumentai iškelia naują papildomą uždavinį švietimui – verslumo ugdymą.

Verslumo ugdymo svarba akcentuojama Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. IX-1187 ,,Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ numatoma „parengti ir įtraukti į vidurinio mokslo bei kolegijų ir universitetų mokymo programas žinių apie verslą ir verslininkystę modulius“.

Vienas iš pagrindinių dokumentų apie verslumo ugdymą mokykloje yra  Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 – 06 – 02 įsakymu (Nr. ISAK – 835). Strategijos vizija – kiekvienas baigiantis pagrindinę mokyklą mokinys išsiugdys verslumą ir turės rinkos ekonomikos žinių pagrindus, žinos, kokių jo asmeninių savybių reikia ir kaip jas sėkmingai ugdyti, kad sėkmingai galėtų pasinaudoti rinkos ekonomikos teikiamomis galimybėmis.

Kopenhagos procesas, inicijuotas 2002 metais, grindžiamas deklaracija dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje.  Kopenhagos procesas, siekia mokymosi visą gyvenimą ir pasitikėjimo tarp pagrindinių veikėjų plėtros ir yra integrali Lisabonos strategijos dalis ir veda link aktyvaus profesinio švietimo ir mokymo vaidmens mokymosi visą gyvenimą politikoje ir kvalifikuotos darbo jėgos ugdymo konkurencingiausiai ir dinamiškiausiai pasaulyje Europos žinių ekonomikai ir visuomenei. Procesas grindžiamas nuostata, kad bendra prekių ir paslaugų rinka labai priklausys nuo darbuotojų kvalifikacijos, kompetencijos ir mobilumo. Kopenhagos deklaracijos prioritetai:

•          Europinė dimensija;

•          Skaidrumas, informavimas ir konsultavimas;

•          Kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimas;

•          Kokybės užtikrinimas.

„Verslumo ugdymui, kaip vienai svarbiausių prielaidų plėtojant šalies ūkį ir realiai keliant gyventojų gerovę, skiriamas ypatingai didelis dėmesys kolegijose, kur verslo praktiniai mokymai realizuojami realiose įmonėse“ – apie tai plačiai kalbama Leonardo da Vinči programos dėstytojų mobilumo projekte „Verslumo  įgūdžių ugdymas aukštojo mokslo institucijose“.

„Žalioji knyga apie verslininkystę Europoje“  –  čia pateikiamos svarbios problemos susijusios su verslumu; tai verslumo dvasios skatinimas. Žaliojoje knygoje, verslumas – tai savita mąstysena. Šio mąstymo būdo neįmanoma išmokyti tačiau jį galima paskatini. Visapusiškas išsilavinimas ir pažintis su verslo pasauliu, derinami nuo mažens, gali pastūmėti vaikus ir jaunimą mąstyti bei elgtis „verslininkiškai“.

Verslumo kompetencijų sistemos Lietuvoje ir užsienyje

          Verslumas apibrėžiamas kaip: pirma žmogaus požiūriai, įgūdžiai ir žinios, leidžiantys atpažinti galimybę kurti pridėtinę vertę (tiek socialinę, tiek ekonominę); antra, kaip veiksmai, nukreipti šių savybių panaudojimui socialiniame kontekste.

Jaunimas Lietuvoje nelinkęs įgyvendinti savo idėjų, atskleisti savo kūrybiškumą. Problemos: biurokratija, konkurencija, patalpų problemos, kitaip sakant bankroto baimė. Bet tai dar ne viskas, didžiausia bėda jaunimo nepasitikėjimas savo jėgomis. Verslumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių, tačiau iki ekonominės krizės, verslumo stoka Lietuvoje buvo vertinama tik kaip pačių verslininkų problema. Tik po ekonominės krizės pradedama suvokti, kad verslumo stoka yra socialinė problema. Lietuvoje dar nėra įsisąmonintas faktas, kad pernelyg didelis samdomų darbuotojų skaičius paverčia visuomenę socialiai rizikinga. Lietuvoje tik retas jaunuolis imasi iniciatyvos pradėti savo verslą.

„Mokymo institucijose (bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose ir suaugusiųjų mokymo centruose) įkurtos imitacinės verslo praktinio mokymo formos (toliau tekste VPMF), kuriuose jau nuo 1993 metų dirba ir tuo pačiu metu mokosi veiksmingiau dirbti būsimieji įvairių sričių specialistai. VPMF tai tikros verslo įmonės modelis, sukurtas mokymo tikslais verslumui ugdyti. Taigi, VPMF sudaro sąlygas įgyti verslumo įgūdžių. Tik VPMF vadovas, turintis teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, gali išugdyti besimokančiųjų polinkį į verslą bei verslumą. Tad VPMF vadovo kompetencija susijusi su VPMF teigimo ir verslo procedūrų, sistemų bei dokumentacijos išmanymu, įvairių mokymo bei mokymosi metodų taikymu, gebėjimų spręsti iškilusias problemas. Kartais mokymo tikslais, vadovams tenka surežisuoti įvarias situacijas (neįgaliųjų įdarbinimas, klaidos dokumentuose, skundai ir kita), kad besimokantieji įgytų daugiau praktikos, tai yra, išmoktų spręsti įvairias problemas, įgytų tam tikrų kompetencijų. Kad VPMF veikla būtų sėkminga, jos vadovas turi turėti  įvairių kompetencijų, kurias galima sujungti į tris grupes: profesinę, pedagoginę ir socialinę. (Bačiulytė, Ignatonienė, Ignatonis. 2009, p. 21.).

Austrijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose, Norvegijoje, Danijoje, ir kitose  užsienio šalyse verslumo ugdymui yra skiriamas labai didelis dėmesys ir jis pradedamas ugdyti dar nuo mokyklos jau nekalbant apie kolegijas bei universitetines studijas.

Paskutiniais metais Austrijoje vyko daug priemonių, skatinančių verslumo ugdymą pradinėse ir vidurinėse mokyklose, ir nemažai iniciatyvų rengiant smulkaus verslo vadovą.

Jungtinė Karalystė turi daug gerų verslininkiškos kultūros skatinimo pavyzdžių. Priemonė ,,Pradėk kalbėti apie idėją“ skirta padrąsinti 14 – 25 metų jaunuolius mąstyti verslininkiškai.

Danijoje švietimas ir praktinis parengimas yra svarbūs įrankiai, stiprinantys inovacijas ir verslininkystę. Tarp pačių svarbiausių priemonių yra tarptautinė Danijos verslumo akademija. Didėjant koledžų ir universitetų skaičiui, verslumo mokoma įvairiais būdais, pradedant teorinėmis studijomis ir einant link realaus pasaulio imitavimo ir praktinio parengimo imitacinėse įmonėse. Danijos Akademijos tikslas – suteikti galimybę studentams visuose lygiuose mokytis verslumo kaip vieno iš mokomųjų dalykų.

Norvegijos vyriausybė laikosi nuostatos, kad dėmesys verslumui ir inovacijoms turi būti formuojamas jau ankstyvajame amžiuje.

Tyrimo metodika ir rezultatai

Straipsnis parengtas remiantis, atliktu tyrimu, kuriuo siekiama nustatyti verslumo kompetencijų galimybės Antazavės ir Obelių vaikų globos namuose atlikome. Tyrime dalyvavo 79 vaikų globos namų auklėtiniai.

Respondentų buvo paklausta, kaip jie supranta sąvoka „verslumas“. 41 proc. respondentų, pažymėjo, kad verslumas tai – gebėjimas užsidirbti pinigus, 34 proc. respondentų teigia, kad verslumas tai - gebėjimas „prasisukti“ bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, 27 proc. respondentų teigė, kad verslumas tai – gebėjimai svajoti, formuoti tikslus, numatyti strategijas ir „maršrutus“ tiems tikslams įgyvendinti ir 21 proc. teigė, kad verslumas – gebėjimai leidžiantys organizuoti savo verslą.  Atsakydami į klausimą, ar verslumas yra ugdomas vaikų globos namuose, respondentai pažymėjo, kad taip (62 proc.). Beveik ketvirtadalis (38%) apklaustųjų teigė, kad verslumas nėra ugdomas. Kadangi daugiau nei pusė respondentų, net 62 (%) atsakė, kad verslumas yra ugdomas vaikų globos namuose, tai leidžia manyti, kad vaikų globos namų vadovybė pasitiki auklėtiniais ir leidžia patiems įgyvendinti savo tikslus. Pagal gyvenamosios vietos kriterijų, respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą apie tai ar verslumas yra ugdomas vaikų globos namuose, kuriuose respondentai gyvena, skiriasi. Respondentai gyvenantys  vaikų globos namuose, lyginant su vaikų globos namų 2 auklėtiniais, teigia, kad verslumas yra ugdomas vaikų globos namuose. Vaikų globos namų 2 auklėtiniai, lyginant su globos namų auklėtiniais, teigia, kad verslumas nėra ugdomas vaikų globos namuose.

Siekiant, išsiaiškinti verslumo ugdymo galimybes, respondentams buvo užduotas klausimas, kokiais metodais verslumas yra ugdomas vaikų globos namuose. Kaip matyti , beveik pusė (43%) apklaustųjų teigė, kad verslumas vaikų globos namuose turėtų būti ugdomas informacinių priemonių pagalba. Ketvirtadalis (36%) respondentų teigė, kad verslumas vaikų globos namuose turėtų būti ugdomas mokantis vienas iš kito. Trečdalis (30%) respondentų teigė, kad verslumas vaikų globos namuose turėtų būti ugdomas mokantis spręsti įvairias problemas. Penktadalis (19%) respondentų teigė, kad verslumas vaikų globos namuose turėtų būti ugdomas per įvairius „imitacinius“ ir „vaidmeninius“ žaidimus. Ir tik nedidelė apklaustųjų dalis (16%) teigė, kad verslumas vaikų globos namuose turėtų būti ugdomas saviugdos pagalba. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad norint siekti ugdyti verslumą vaikų globos namuose, reikia daugiau informacinių priemonių bei skatinti auklėtinius mokytis vieniems iš kitų.

Taip pat, respondentų buvo klausiama, kokie veiksniai labiausiai slopina verslumą. Respondentų teigimu verslumą labiausiai slopinantys veiksnys – baimė, nerimas (40,5%). Šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų, teigė, jog labiausiai verslumą slopina griežta tvarka (34,2%). Ir 25,3% teigė, kad verslumą labiausiai slopina per vėlai pradėtas skatinimas aktyviai veikti. Baimė, nerimas kelia įtampą tarp auklėtinių, nepasitikėjimą vienas kitu. Apibendrinus, galima daryti išvadą, kad verslumas yra ugdomas vaikų globos namuose, skatinamas verslumo kompetencijų įgijimas (informacinių priemonių pagalba, saviugda, įvairūs „imitaciniai“ ir „vaidmeniniai“ žaidimai ir kt.

Išvados

Atlikę, verslumo koncepcijos apžvalgą padarėme išvadą, kad pastoviai vyksta nauji pokyčiai ugdymo sistemoje, keičiasi visuomenės požiūris į verslumą, plačiu mastu mokslininkų nagrinėjami verslumo ugdymo bei verslumo kompetencijų klausimai, kad verslumas svarbus ne tik kiekvienam individui, bet ir kiekvienai organizacijai, nes jis skatina atsinaujinti, perimti naujoves, padeda keistis kartu su besikeičiančia aplinka. Verslumas dažniausiai apibūdinimas kaip iniciatyvumas, veiksnumas, nepriklausomybė ir novatoriškumas asmeniniame ir socialiniame gyvenime bei darbe.
Apibendrinant šalies strateginius dokumentus, galima teigti, kad strateginiai dokumentai atspindi verslumo aktualumo problematiką, tai reiškia, kad verslumas suvokiamas kaip svarbus reiškinys šiandienos visuomenėje; valstybė prisiima atsakomybę už verslumo stiprinimą, turi verslumo skatinimo viziją, yra iškėlusi konkrečius tikslus bei numačiusi konkrečias priemones tiems tikslams įgyvendinti.

Apibendrinus galime teigti, kad Lietuvoje dar trūksta nuoseklios verslumo ugdymo sistemos, o pasireiškiantis tradicinis požiūris į mokymą(si) sąlygoja sunkumus perimti pažangiausią pasaulinę patirtį, vertingiausias žinias ir verslumo ugdymo programas. Tačiau kompetencijų galimybių sistema užsienyje yra gerai išvystyta. Užsienio šalyse verslumo ugdymui yra skiriamas labai didelis dėmesys ir jis pradedamas ugdyti dar nuo mokyklos jau nekalbant apie kolegijas bei universitetines studijas.

Dauguma respondentų sąvoką „verslumas“ supranta labai siauriai, nes net 41 proc. respondentų, pažymėjo, kad verslumas tai – gebėjimas užsidirbti pinigus, 34 proc. respondentų teigia, kad verslumas tai - gebėjimas „prasisukti“ bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, 27 proc. respondentų teigė, kad verslumas tai – gebėjimai svajoti, formuoti tikslus, numatyti strategijas ir „maršrutus“ tiems tikslams įgyvendinti ir 21 proc. teigė, kad verslumas – gebėjimai leidžiantys organizuoti savo verslą. Visa tai rodo, kad verslumas vis dar yra labai siauriai suprantama sąvoka.

Vaikų globos namų auklėtiniai labiausiai stokojo praktinių užsiėmimų įgyti verslumo kompetencijoms, todėl būtina jiems suteikti galimybes įgyti realios praktikos. Vaikų globos namuose gyvenantiems auklėtiniams turi būti ugdomos tokios kompetencijos: komunikacija, kritinis mąstymas, komandų sudarymas ir racionalus jų valdymas, efektyvus vadybos sprendimų priėmimas.