Ketvirtadienį prie Seimo mitinguos Lietuvos miškininkai

2012 m. Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai, skelbdami kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, mūsų šalį pripažino pirma pasaulyje pagal miškų išsaugojimą. Tačiau Generalinė miškų urėdija ir Aplinkos ministerija siekia keisti veikiančią sistemą ir reorganizuoti pelningai veikiančias organizacijas. Dėl to sunerimusi Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (toliau – Federacija). Pasak Federacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, stebina tai, kad planai pakeisti gerai veikiančią sistemą rengiami slaptai, o visuomenei pateikiama klaidinanti ir miškininkus šmeižianti informacija. Dabar gerai funkcionuojanti sistema vadinama pasenusia, Ketvirtadienį, gegužės 14 d., Seimas svarstys LR miškų įstatymo pakeitimus, kurie sustabdytų šią nepagrįstą pertvarką. Lietuvos miškininkai tą dieną, 10-12 val., rengia mitingą, vildamiesi, jog parlamentarai pasisakys už tai, jog nebūtų išardyta urėdijų sistema.

Inga Ruginienė teigia, kad planai reorganizuoti urėdijas ruošiami be socialinio dialogo, dėl to susidaro įspūdis, kad informacija slepiama sąmoningai. Maža to, visuomenei pateikiama klaidinanti ir urėdijas šmeižianti informacija. „Šiandien sprendimai vykdomi už uždarų durų, ignoruojant socialinius partnerius. Didiesiems medienos perdirbėjams atstovaujančių lobistų pastangomis menkinamas miškininkų autoritetas visuomenėje, į pagalbą pasitelkti ir brangiai nusamdyti užsienio analitikai, kurie neva nurodė imti pavyzdį iš Latvijos. Tiesa, iš pradžių ten pajamos iš miškų akivaizdžiai padidėjo, tačiau dabar situacija liūdna - beveik nebeliko ką kirsti“,- sakė miškininkų profesinės sąjungos vadovė.

Viešai bandoma įrodyti, kad dabartinė puikiai funkcionuojanti sistema yra pasenusi. Tačiau, pasak I. Ruginienės, tik nežinančiam gali pasirodyti, jog taip ir yra: „1937 m. valstybiniai miškai buvo suskirstyti į 42 urėdijas, tiek pat yra ir dabar. Tačiau tuomet bendras miškų plotas Lietuvoje tebuvo 1,08 mln. ha. Tad vienai urėdijai vidutiniškai teko tik 25,7 tūkst. ha miškų, dabar jie padidėjo iki 52 tūkst. ha - daugiau nei du kartus. Tačiau pavyko racionaliai išnaudoti esamas infrastruktūras ir nekurti naujų darinių“.

Miškininkai sunerimę ir dėl ketinimų atleisti daug darbuotojų, tačiau mano, jog pateikiama ne visa informacija apie tai. „Tarp oficialių pranešimų prasprūsta informacija apie ketinamus atleisti 320 miškininkų. Tačiau jei bus įgyvendintas Latvijos modelis, skaičius išaugtų iki 3000 žmonių. Ypač tokia situacija grėsminga regionuose, kuriuose ypač didelė bedarbystė“, - įsitikinusi Inga Ruginienė.

Todėl Federacija gegužės 14 d. 10-12 val. Prie LR Seimo rūmų rengia mitingą, į kurį susirinks miškininkai iš visų Lietuvos regionų.

Miškininkai pasisako prieš:

• pelningai veikiančių urėdijų sistemos ardymą;
• socialinių partnerių ir socialinio dialogo ignoravimą;
• darbo vietų naikinimą, ypač kai didžioji dalis darbo vietų lokalizuojasi regionuose;
• slaptą reorganizavimo planų rengimą;
• prieš visuomenę klaidinančios ir urėdijas šmeižiančios informacijos skleidimą.

Daugiau informacijos:
Inga Ruginienė
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė
Tel. +370 699 42414
El. p. info@lmpf.lt