Skalbimo mašinos svarba mūsų kasdienėje veikloje

Šiais laikais sunku išsiversti be skalbyklės (skalbimo mašinos). Tikriausias retas įsivaizduoja laikus, kai toks prietaisas nė neegzistavo, o moterys ir vaikai nešvarius rūbus plaudavo ant uolų ar upės vandenyje, savomis rankomis. Skalbimo procesas buvo varginantis ir ilgas: nešvarius rūbus moterims tekdavo nešti ne menką atstumą, trinkti ir plauti rūbus šaltame tekančiame upės vandenyje įbridus iki pusės – menkas malonumas, o ką jau kalbėti apie ilgą kelią namo, nešant šūsnį šlapių, sunkių drabužių. Visa tai jau pamiršta. Net sunku patikėti, kad prieš daugiau nei šimtmetį žmonės paskirdavo tam visą dieną.

Dabar viskas paprasčiau: automatinės skalbimo mašinos, kurios gali ne tik išskalbti, bet kartais net ir išdžiovinti drabužius, užtrunka apie valandą. Paprasta kaip du kart du. Visą darbą atlieka automatinis elektrinis prietaisas. Tereikia sudėti nešvarius drabužius, įberti skalbimo miltelių, įpilti minkštiklio ir paspausti keletą mygtukų.

Kaip visa tai taip stipriai pasikeitė?

Senais laikais žmonės drabužius plaudavo ant uolų ir srauniuose upeliuose (ištrynę rūbus, padėtus ant uolų, gyvūnų riebalų ir pelenų ar smėlio mišiniu, vėliau juos skalaudavo upės vandenyje). 1797 m., kai buvo išrasta speciali skalbimo lenta, šis procesas tapo šiek tiek lengvesnis.

1851 m. buvo užpatentuota pirmoji skalbimo mašina, kuri veikė būgną sukant ranka. Ši įrenginį sukūrė amerikietis J. Kingas. 1856 m. jis sukonstravo dar vieną sudėtingą skalbimo įrenginį, kuris atrodė kaip medinė dėžė. Į ją sudėjus nešvarius skalbinius, specialius medinius rutuliukus, įpylus vandens ir pradėjus judinti dėžės rėmą, visas turinys, esantis joje judėdavo ir sudarydavo rūbų trynimo rankomis efektą. Deja, bet idėja taip ir neprigijo.

1858 m. H. Smitas užpatentavo sukamąją skalbyklę, o 1874 m. V. Blakstounas – skalbimo mašiną, kuri šalindavo purvą nuo drabužių. Blakstounas šį išradimą kūrė savo žmonai gimimo dienos proga.

Vėliau naudojant garo mašinas ir elektros variklius Amerikos ir Vakarų Europos ūkiuose buvo palengvintas moterų darbas: sukurta nesudėtinga skalbimo mašina – bačka, kurios viduje besisukančios mentės judino nešvarius rūbus.

Kas pirmasis sukūrė elektrinę skalbimo mašiną nėra žinoma, tačiau 1901 m. ją užpatentavo A. Fišeris. Tai buvo skalbyklė, kuri turėjo cinkuotą būgno tipo talpyklą ir elektra varomą variklį. Šis prietaisas pradėtas plačiai naudoti tik tuomet, kai elektra tapo prieinama visiems (~ 3 deš.).

Šiandien galime džiaugtis automatinėmis skalbimo mašinomis, kurios nereikalauja visos moters dienos, jose galima pasirinkti skirtingas skalbimo programas priklausomai nuo rūbo audinio tipo, veikia tyliai, užima ne daug vietos.